Socialinis pedagogas

Socialinė pedagogė – Inga Tamašauskaitė, 24 kab., 8 673 59 255, el. paštas: ingute.tamasauskaite@gmail.com

DARBO LAIKAS

Eil. Nr.	Savaitės diena	Darbo laikas	Konsultacijų laikas
1.	PIRMADIENIS	8⁰⁰ – 11⁰⁰	8³⁰ – 10³⁰
2.	ANTRADIENIS	12⁰⁰ -16⁰⁰	13⁰⁰ -16⁰⁰
3.	TREČIADIENIS	12⁰⁰-15³⁰	12⁰⁰-14⁰⁰
4.	KETVIRTADIENIS	8⁰⁰-10⁰⁰ 16⁰⁰-18⁰⁰	16⁰⁰-18⁰⁰
5.	PENKTADIENIS	12⁰⁰-15³⁰	12⁰⁰-14⁰⁰

Mokyklos socialinio pedagogo funkcijos:

vertina socialinės pedagoginės pagalbos mokiniui poreikius (kartu su kitais specialistais), esant būtinybei gali lankytis pamokose, neformaliojo ugdymo ir kitose veiklose;
konsultuoja mokinius, jų tėvus (globėjus, rūpintojus), mokyklos bendruomenę socialinių pedagoginių problemų sprendimo, socialinės pedagoginės pagalbos teikimo klausimais;
dalyvauja sprendžiant krizinius atvejus mokykloje, ugdymo ir socialinių įgūdžių problemas;
numato socialinės pedagoginės pagalbos teikimo mokiniui būdus bei formas bendradarbiaudamas su mokytojais, klasių vadovais, tėvais (globėjais, rūpintojais), kitais specialistais, švietimo pagalbos įstaigomis, kitais su vaiku ir mokiniu dirbančiais asmenimis, socialinių paslaugų ir sveikatos priežiūros įstaigomis, teisėsaugos institucijomis, socialiniais partneriais;
šviečia mokyklos bendruomenę socialinės pedagoginės pagalbos teikimo, mokyklos nelankymo ir kitų neigiamų socialinių reiškinių prevencijos, pozityviosios socializacijos klausimais, nuolat tobulina savo kompetencijas;
inicijuoja ir įgyvendina prevencines veiklas bei socialinio ugdymo projektus kartu su mokyklos Vaiko gerovės komisija ir mokyklos savivaldos grupėmis, ugdant vaikų ir mokinių gyvenimo įgūdžius;
atlieka aktualius socialinius pedagoginius tyrimus mokykloje, atsižvelgdamas į mokyklos bendruomenės poreikius (prioritetus, strateginį ir metinį veiklos planus);
renka, kaupia ir analizuoja informaciją, reikalingą vaikų ir mokinių problemoms spręsti, bendradarbiaudamas su mokyklos bendruomene, esant būtinybei – su kitomis institucijomis;
rengia ir skleidžia informaciją apie socialinę-pedagoginę pagalbą;
tvarko ir pildo darbo dokumentus (konsultacijų žurnalą ir kitus reikiamus dokumentus);
planuoja ir derina su mokyklos vadovu metinės veiklos prioritetus ir pagal juos rengia savo veiklos programą mokslo metams.

Mokyklos socialinis pedagogas atsako už kokybišką savo funkcijų vykdymą, korektišką gautų duomenų panaudojimą ir informacijos konfidencialumą, mokinių saugumą teikiant socialinę pedagoginę pagalbą.

Kompleksinės paslaugos šeimai Klaipėdos mieste

Klaipėdos miesto šeimoms sudarytos sąlygos nemokamai dalyvauti pozityvios tėvystės mokymuose, paskaitose apie sveiką gyvenseną, streso kontrolę, šeimos biudžeto formavimą, paramos grupę nėščiosioms. Taip pat nemokamai gauti mediacijos, teisininko paslaugas, psichologinę pagalbą individualiose ir grupinėse konsultacijose. Be minėtų paslaugų bus organizuojami šeimų klubai, stovyklos šeimoms ir vaikams. Tėveliams, dalyvaujantiems projekto veiklose, ir neturintiems kam palikti prižiūrėti vaikų, bus suteikiama trumpalaikė auklės paslauga.

Informaciją apie visas projekto veiklas teikią biudžetinė įstaiga Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centras tel. nr. (8 46) 41 22 85, gerovescentras@gmail.com.

Visos veiklos finansuojamos iš ES struktūrinių fondų lėšų vykdant projektą „Kompleksinės paslaugos šeimai Klaipėdos mieste“.

Plačiau: http://www.seimaiklaipedoje.lt/lt/paslaugos-seimai

Nemokamas mokinių maitinimas

Kad mokinys gautų nemokamą maitinimą nuo mokslo metų pradžios, vienas iš vaiko tėvų, globėjų (rūpintojų) ar pats pilnametis mokinys turi kreiptis iki rugpjūčio 25 d. Pateikus prašymą po rugpjūčio 25 d., mokiniui nemokamas maitinimas teikiamas nuo sekančios dienos, kai mokykla gauna informaciją apie priimtą sprendimą dėl nemokamo maitinimo skyrimo.
Teisę į socialinę paramą mokiniai turi, jeigu šeimos pajamos vienam šeimos nariui per mėnesį yra mažesnės kaip 1,5 valstybės remiamų pajamų dydžio (153,00 Eur). Išimtiniais atvejais, nemokamas maitinimas gali būti teikiamas mokiniams, jeigu jų šeimos (globėjo) pajamos vienam šeimos nariui per mėnesį yra didesnės kaip 153,00 Eur, bet neviršija 224,40 Eur dydžio.
Mokinio reikmenims įsigyti yra skiriama 1,5 BSI (57,00 Eur) dydžio suma vienam mokiniui per kalendorinius metus. Jei mokinys patiria socialinę riziką, parama mokinio reikmenims įsigyti teikiama kortele, skirta pirkti mokinio reikmenis parduotuvėse ir prekybos centruose. Prašymai dėl paramos mokinio reikmenims įsigyti yra priimami iki spalio 5 d., vėliau ši parama nėra skiriama.
Prie prašymo-paraiškos socialinei paramai mokiniams gauti, pateikiami šie dokumentai:

1. pirmą kartą kreipiantis dėl socialinės paramos skyrimo arba pasikeitus situacijai:

1.1. vyresnių kaip 18 metų šeimos narių asmens tapatybę patvirtinantys dokumentai;

1.2. vaiko (vaikų) gimimo liudijimas (liudijimai) arba kompetentingos institucijos dokumentas (dokumentai), patvirtinantis gimimo faktą;

1.3. santuokos, ištuokos, mirties liudijimas (liudijimai) arba kompetentingos institucijos dokumentas (dokumentai), patvirtinantis santuokos, ištuokos, mirties faktą;

1.4. kompetentingos institucijos dokumentas (dokumentai), patvirtinantis, kad tėvystė vaikui (vaikams) nebuvo nustatyta ir (ar) išlaikymas nebuvo priteistas;

1.5. neįgaliojo (invalido), pensininko pažymėjimas (pažymėjimai);

1.6. valstybės ar savivaldybės finansuojamos įstaigos pažyma (pažymos) apie teikiamą išlaikymą;

1.7. kompetentingų institucijų pažymos (dokumentai) apie bausmės atlikimą, sulaikymą, suėmimą, paieškos paskelbimą ar pripažinimą nežinia kur esančiu;

2. Ne pirmą kartą kreipiantis dėl socialinės paramos skyrimo:

2.1. pareiškėjo asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas;

2.2. pažymos (dokumentai) apie Įstatymo 15 straipsnyje nurodytas pajamas (visų, gaunančių pajamas, šeimos narių arba vieno gyvenančio asmens);

2.3. pažyma (pažymos) iš teritorinės darbo biržos;

2.4. juridinių asmenų pažymos apie vaiko (vaikų) išlaikymui (ne)gaunamas periodines išmokas (alimentus) arba kitų kompetentingų institucijų dokumentai, patvirtinantys išspręstą (sprendžiamą) vaiko (vaikų) materialinį išlaikymą (alimentus);

3. kiti dokumentai (esant būtinumui).

Gyventojai prašymus dėl socialinės paramos mokiniams gali teikti elektroniniu būdu interneto svetainėje www.spis.lt arba Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyriaus Socialinių išmokų poskyryje pagal išankstinę registraciją I–IV nuo 8 iki 17 val. (pietų pertrauka nuo 12 iki 12.45 val.), V – nuo 8 iki 12 val.
Pareiškėjai, deklaruojantys gyvenamąją vietą šiaurinėje miesto dalyje (nuo Kalotės iki Baltijos pr.), priimami Vytauto g. 13, 3 aukšte. Išankstinė registracija: elektroniniu būdu Klaipėdos miesto portale www.klaipeda.lt arba http://registracija.klaipeda.lt, tel. (8 46) 41 08 40, elektroniniu paštu parama.centras@klaipeda.lt arba informacijos kabinete.
Pareiškėjai, deklaruojantys gyvenamąją vietą pietinėje miesto dalyje (nuo Baltijos pr. iki Rimkų gyvenvietės imtinai), priimami Laukininkų g. 19A. Išankstinė registracija: elektroniniu būdu Klaipėdos miesto portale www.klaipeda.lt arba http://registracija.klaipeda.lt, telefonu (8 46) 32 46 96, elektroniniu paštu parama.filialas@klaipeda.lt arba informacijos kabinete.

Informacija apie smurtą

Smurtas mūsų visuomenėje pasiekė epidemijos lygį ir yra rimta socialine ir visuomenės sveikatos problema. Smurtas prieš vaiką sukelia ne tik plataus spektro pasekmes vaiko kasdieniam funkcionavimui ir raidai, bet ir daro tiesioginę žalą mūsų visuomenės saugumui, savigarbos ir pagarbos lygiui bei gerovės kūrimui.

Tad, mieli tėveliai, dalinuosi Klaipėdos miesto policijos komisariato Bendruomenės pareigūnų grupės paruošta informacija apie smurtą, jo formas ir gresiančią atsakomybę.

Tik visi gebėdami atpažinti smurtą ir apie jį informuodami atsakingas institucijas galėsime sumažinti smurto apraiškas mūsų ir mūsų vaikų gyvenime!

Smurtas– veikimu ar neveikimu asmeniui daromas tyčinis fizinis, psichinis, seksualinis, ekonominis ar kitas poveikis, dėl kurio asmuo patiria fizinę, materialinę ar neturtinę žalą.

Smurtas prieš vaiką – veikimu ar neveikimu vaikui daromas tiesioginis ar netiesioginis tyčinis fizinis, psichologinis, seksualinis poveikis, garbės ir orumo nepaisymas ar nepriežiūra, dėl kurių vaikas patiria žalą ar pavojų gyvybei, sveikatai, raidai

Vaiką žalojantis elgesys apima visas smurto prieš vaikus iki 18 metų rūšis: fizinį, seksualinį smurtą ir išnaudojimą, psichologinę prievartą, nepriežiūrą ir apleistumą.

Fizinis smurtas – tiesioginiai ar netiesioginiai tyčiniai fiziniai veiksmai prieš vaiką, taip pat fizinės bausmės, sukeliantys vaikui skausmą, žalą arba pavojų jo gyvybei, sveikatai, raidai ar žalą garbei ir orumui. (smūgiai, mušimas, stumdymas, spardymas, deginimas, kandžiojimas, smaugimas, badymas, kankinimas, vaiko uždarymas tamsiose patalpose, darbo skyrimas ne pagal vaiko jėgas, žalojimas ir kitoks poveikis vaiko kūno išoriniam paviršiui ir vidaus organams, naudojant fizinę jėgą, šaltąjį ar šaunamąjį ginklą arba kitus daiktus, skysčius, medžiagas, t.y., bet koks skausmo kėlimas)

Psichologinis smurtas – nuolatinis vaiko teisės į individualumą pažeidinėjimas, žeminimas, patyčios, gąsdinimas, būtinos vaiko raidai veiklos trikdymas, asocialaus elgesio skatinimas ar kitokia nefizinio kontakto elgsena, sukeliantys žalą ar pavojų vaiko gyvybei, sveikatai, raidai, garbei ir orumui. (tyčiojimasis iš vaiko, žodinis agresyvus elgesys, šauksmai, žeminimas, užgauliojimas, niekinimas, gąsdinimas, grasinimai, parodymas, kad vaikas nemylimas, atstūmimas, atskyrimas, nuvertinimas, menkinimas, šmeižtas, padarymas „atpirkimo ožiu“, nuolatinis kritikavimas, jausmų nepaisymas, kvailinimas ar kitokie ne fizinio kontakto priešiški elgsenos modeliai, judėjimo laisvę apribojantys veiksmai, sukeliantys ar sudarantys sąlygas sukelti didelę žalą vaiko fizinei, emocinei, psichinei, dvasinei, moralinei ar socialinei sveikatai ir vystymuisi, draudimas kalbėti ar išsakyti nuomonę, rodymas, kad vaikas niekam tikęs)

Seksualinis smurtas – seksualiniai veiksmai su vaiku, kuris pagal atitinkamas LR teisės aktų nuostatas nėra sulaukęs amžiaus, nuo kurio seksualiniai veiksmai su juo neužtraukia baudžiamosios atsakomybės arba seksualiniai veiksmai su vaiku, kai naudojama prievarta, jėga ar grasinimai, arba piktnaudžiaujama pasitikėjimu, valdžia ar įtaka vaikui, taip pat ir šeimoje, arba piktnaudžiaujama itin pažeidžiama vaiko padėtimi, ypač dėl jo psichinės ar fizinės negalios ar priklausomumo. Taip pat vaikų išnaudojimas prostitucijos tikslams, vaikų pornografija, verbavimas, vertimas ar įtraukimas dalyvauti pornografinio pobūdžio renginyje, pornografijos rodymas, arba kitos vaikų seksualinio išnaudojimo formos, vaikų tvirkinimas. ((intymių vietų lietimas, glostymas, bučiavimas, įtraukimas į seksualinę veiklą ir vertimas dalyvauti veikloje, kuriai jie nesubrendę, kurią ne visiškai suvokia, į kurią nesugeba tinkamai reaguoti, kuri pažeidžia socialinius tabu ir kuria tvirkintojas siekia patenkinti savo seksualinius poreikius ir (ar) gauti su šia veikla susijusį pelną)

Nepriežiūra – nuolatinis vaikui būtinų fizinių, emocinių ir socialinių poreikių netenkinimas ar aplaidus tenkinimas, sukeliantis žalą ar pavojų vaiko gyvybei, sveikatai, raidai. (nedavimas vaikui valgyti, nenupirkimas tinkamų drabužių, vieno vaiko palikimas ilgam laikui be suaugusiojo, vertimas atlikti suaugusiojo namų ruošos darbus, negydymas ir neskiepijimas) Esant vaiko nepriežiūrai, šeima traukiama į rizikos šeimų apskaitą. Su šeima dirba socialinis darbuotojas. Jis įvertina, kokių paslaugų tai šeimai reikia, kaip jai būtų galima padėti.

Nuolat patiriant smurtą šeimoje, didėja savižudybės rizika, negalėjimas pasipriešinti ir nutraukti smurto ciklą gali paskatinti asmenybės degradaciją: prievartos auka gali tapti priklausoma nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų, alkoholio ir pan.

Smurtas taip pat siejamas ir su neigiamomis psichosocialinėmis pasekmėmis – įvairiais psichikos sutrikimais, prastais pasiekimais mokykloje, įsidarbinimo sunkumais.

Fizinį ir psichologinį smurtą vaikai daugiausiai patiria nuo artimų suaugusiųjų.

Lietuvoje smurtą patyrusiems vaikams pagalba organizuojama savivaldybėse. Ją gali suteikti įvairių sričių ir institucijų specialistai: savivaldybių administracijų vaiko teisių apsaugos skyriai, teisėsaugos institucijos, sveikatos priežiūros įstaigos, seniūnijų socialiniai darbuotojai, mokyklose dirbantys socialiniai pedagogai bei psichologai, nevyriausybinėse organizacijose dirbantys specialistai.

Sužinojus apie smurtą prieš vaiką, reikia pranešti bendruoju pagalbos telefonu 112.

Savivaldybių Vaiko teisių apsaugos skyrių kontaktus rasite savivaldybių svetainėse.

Všį Paramos vaikams centras. Teikia psichologinę, psichiatrinę, socialinę ir teisinę pagalbą: www.pvc.lt ir www.vaikystebesmurto.lt. +370 5 2 715980, +370 611 43567;

info@vaikystebesmurto.lt

Všį Saugaus vaiko centras. Psichologinė pagalba vaikams, paaugliams ir suaugusiems. www.saugus-vaikas.lt

Jaunimo Psichologinės Paramos Centras. Konsultacijos (nemokamos) be išankstinės registracijos, amžiaus apribojimų nėra. www.jppc.lt

Pedagoginės psichologinės tarnybos ─ įstaigos, teikiančios specialiąją pedagoginę ir psichologinę pagalbą vaikams, tėvams (ar vaiko globėjams, rūpintojams).

Vaikų linija ─ tai psichologinės – emocinės paramos tarnyba vaikams ir paaugliams, į kurią jie galima kreiptis dėl įvairiausių jiems kilusių sunkumų. Tam tikrais klausimais konsultuoja suaugusius, kurie gali kreiptis norėdami pranešti apie pažeidžiamas vaikų teises. Tokiu atveju konsultantai skambutį sujungs su Vaiko teisių apsaugos skyriumi. Tel. 116111 www.vaikulinija.lt Daugiau informacijos apie pagalbą suaugusiems rasite šio tinklalapio skiltyje “Kreipkitės pagalbos“. Jei ieškote informacijos apie vaikams kylančius sunkumus, užsukite į skiltį “Naudinga informacija“.

Policijai galite pranešti per policijos elektroninių paslaugų sistemą http://www.epolicija.lt, policijos pasitikėjimo telefonu (8 5) 272 5372 arba el. p. artimasis.smurtas@policija.lt

Pagal LR “Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje” įstatymą, jeigu policijos pareigūnai nustato, kad aukščiau paminėtu būdu buvo smurtauta prieš vaiką, tai ne vėliau kaip kitą darbo dieną praneša Vaiko teisių apsaugos skyriui, kuris savo ruožtu imasi atitinkamų priemonių. Viena iš tokių priemonių – vaiko paėmimo iš smurtinės aplinkos procedūra.

Atsakomybė

Smurtas šeimoje traktuojamas kaip atskira nusikalstama veikla.

Pagal Administracinių nusižengimų kodekso 72 straipsnį numatyta atsakomybė už vaiko teisių pažeidimą: neteisėtas trukdymas vaikui naudotis savo teisėmis ir laisvėmis ar kitokia vaiko teises pažeidžianti veika užtraukia įspėjimą arba baudą nuo 20 iki 50 Eur. Nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo 60 iki 100 Eur.

Jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų auklėjimo ir gyvenimo sąlygos netenkina pagrindinių vaiko fizinių, emocinių ir socialinių poreikių, teismas gali priimti sprendimą dėl laikino ar neterminuoto tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo.

Jei nepilnamečiai vaikai, būdami tiesioginėje tėvų ar globėjų priežiūroje, vartoja alkoholinius gėrimus, rūko arba atlieka kitus teisei priešingus veiksmus, įtvirtinta atsakomybė už tėvų valdžios nepanaudojimą ar panaudojimą priešingai vaiko interesams (Administracinių nusižengimų kodekso 73 str.). Už tokio pobūdžio nusižengimo padarymą, įstatymas numato administracinę nuobaudą – įspėjimą, o nusižengimui pasikartojus – baudą nuo 10 iki 100 Eur su įpareigojimu dalyvauti atitinkamose alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, sveikatos priežiūros, bendravimo su vaikais tobulinimo bei smurtinio elgesio keitimo programose (kursuose).

Vaiko globėjui (rūpintojui) nustatytų pareigų nevykdymas arba vykdymas priešingai vaiko interesams (Administracinių nusižengimų kodekso 74 str.) užtraukia įspėjimą globėjams (rūpintojams). Nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo 10 iki 100 Eur. Taip pat, gali būti taikoma administracinio poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, sveikatos priežiūros, resocializacijos, bendravimo su vaikais tobulinimo, smurtinio elgesio keitimo ar kitose programose (kursuose).

LR Baudžiamajame kodekse (135 str.): tas, kas sunkiai sužalojo ar susargdino mažametį, savo artimąjį giminaitį ar šeimos narį, baudžiamas laisvės atėmimu nuo 2 iki 12 metų.

LR Baudžiamajame kodekse (138 str.) numatyta atsakomybė už nesunkų sveikatos sutrikdymą: tas, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino mažametį, savo artimąjį giminaitį ar šeimos narį, baudžiamas laisvės atėmimu iki 5 metų.

LR Baudžiamajame kodekse (140 str.) numatyta atsakomybė už fzinio skausmo sukėlimą ar nežymų sveikatos sutrikdymą: tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė mažamečiui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino, baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki 2 metų.

LR Baudžiamajame kodekse (163 str.) numatyta atsakomybė už piktnaudžiavimą tėvų, globėjo ar rūpintojo arba kitų teisėtų vaiko atstovų teisėmis ar pareigomis: tas, kas piktnaudžiavo tėvo, motinos, globėjo ar rūpintojo arba kitų teisėtų vaiko atstovų teisėmis ar pareigomis fiziškai ar psichiškai gniuždydamas vaiką, palikdamas jį ilgą laiką be priežiūros ar panašiai žiauriai elgdamasis su vaiku, baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki 5 metų.

Rodykite vaikui elgesio pavyzdį, nes vaikai mokosi ir perima elgesio modelį, stebėdami aplinką ir juos supančius žmones

Klaipėdos miesto policijos komisariato Bendruomenės pareigūnų grupė

Apie dienos planavimą

Neteisėti veiksmai virtualioje erdvėje nelieka nepastebėti!

Psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencijos programa „Savu keliu“

Mediacija mokykloje

Atsakingos tėvystės vaidmenys